APIE SVETAINĘ
KOMPIUTERIS MOKYKLOJE
MANO KLASĖ
APIE MANE
ARCHYVAS
RAŠYKITE
 
į pradžią    turinys    susisiekite
į pradžią
ARCHYVAS
spausdinti
2011-10-04 Mokinių tėvai: Savita savo tautos integracija ir kultūros bei kalbos puoselėjimas

Dėkojame už laišką bei palaikymą mūsų mokyklos tėveliams. Tikimės, kad jį skaitys ne tik tie, kurie vykdo atvirą kaimo žmonių šantažą, bet ir kiti šio krašto žmonės, kurie daug metų stebi tai, kas vyksta aplinkui, bet kolkas tyli.

Savita savo tautos integracija ir kultūros bei kalbos puoselėjimas

"Su nerimu stebime įvykius Veriškių kaime ir mokykloje. Kaip matyti - savi saviems ne integraciją, o genocidą vykdo, ruošia savos tautos susinaikinimo planą. Gyvena senų laikų iliuzijomis, vis dar tikisi, kad vėzdas, žemės duoklės ir pinigų maišelis yra svarbiausias valdymo įrankis. Dar juokingesnis momentas - pinigais ir gasdinimais žadinami tautiškumo jausmai.  O pigiai manipuliuoti ir šūkalioti apie pavardžių, pavadinimų rašymą taip garsiai, kad visi girdėtų ir išrinktų tautos vedliais, net ir pirmokėlis perskaitęs abėcėlę sugebėtų.  

Pikti tie žmonės ir savanaudžiai. Jiems vis neužtenka valdžios ir žemės. Lyg niekada nebūtų girdėję mamos lopšinės, lyg niekad nesupuoti ir nemyluoti ant rankų. Lyg nesiklausę tėvų ir senelių pasakojimų apie meilę savam kraštui. Lyg niekada neturėję laimės laikyti knygą savo rankose.  Turbūt todėl jiems nesvarbūs mūsų vaikai, nesvarbus kitas žmogus, nesvarbus kaimas, jo likimas, nesvarbi Lietuva. Nesvarbi jiems ir Lenkija. Gal dauguma „pasiuntinukų“ net nėra jos aplankę. O sėdintys „valdininkai“ vos prašnekantys lietuvių kalba ir kilnojantys rankas už tai, kur liepta pakilnoti „balsuojant“, panašūs į atvežtą ir numestą, pamirštą cirką šių laikų metamorfozėse. Tokie daro didelę gėdą Lenkijos šaliai, piešia labai nykų šios šalies reprezentacinį vaizdelį. 

Ar tai žmonės, kurie pas mus patikėti prižiūrėti ir būti atsakingi už tvarką, santaiką, harmoniją, vykdyti švietėjiškus tikslus, vesti tautą, kaimą į šviesesnę ateitį, puoselėti savo ir šalies, kurioje gyvena kultūrą? Garsiai ištarti šie žodžiai skamba kaip dienos anekdotas.


Situacija tiesiog daugiau nei sarkastiška. Noříme pasakyti, kad radome šiame kaimelyje mokyklą  - nuostabią, su nuostabiais pedagogais ir vadovais, kurie yra tikra vertybė ir retenybė mūsų šalyje. Ši mažutė, bet stipri mokyklėlė, su didele širdimi, turėtų būti pavyzdys ne vienai šalies mokyklai. Po jos stogu telpa kelių tautybių, kelių kultūrų ir kalbų vaikučiai ir jiems labai gera čia kartu, jie vieni kitus puikiai supranta.
 Todėl šią mokyklą reikia saugoti ir branginti. Ji tas mažas laimės žiburėlis ant kalno.

O mokykla turi vis daugiau ir daugiau draugų ir užtarėjų, neabejingų jos ir vaikų likimui, taip pat - žiniasklaidos atstovų, visuomenės ir politikos veikėjų, organizacijų. Ji jau ne viena, o jie... jie neturi teisės nemokėti vaikams pašalpų, nes ne jie sprendžia, o Lietuvos valstybės įstatymai. Neturi teisės uždėti ar nuimti žemės mokesčio, nes tai nustatyta Lietuvos valstybės. O ką su zlotais veikti Lietuvos valstybėje? Iškeisti banke? Ir kiek gausi? Tiek, kad nusipirkt savigarbą, vaiko ateitį, išsimokslinimą, meilę, kultūrą? Ir kaip paskui gyventi šalyje, kurios nuo mažens svetimų esi mokomas nekęsti? Nebe tie laikai. Svarbiausia – laikytis kartu.  

Veriškių mokyklos mokinių tėveliai