APIE SVETAINĘ
KOMPIUTERIS MOKYKLOJE
MANO KLASĖ
APIE MANE
ARCHYVAS
RAŠYKITE
 
į pradžią    turinys    susisiekite
į pradžią
ARCHYVAS
spausdinti
2010-09-01 Rugsėjo pirmosios šventė

Į pirmąją šių metų šventinę pamoką, kupiną džiaugsmo, dainų, vaikų juoko, šokių, susirinko daug žmonių. Visi kartu džiaugėmės, kad vėl esame kartu, kad ir vėl ruduo į mokyklą atnešė aštuonioliktą pradžią - kelionės į mokslo ir žinių šalį pradžią.
Dainuodami, šokdami ar tiesiog šiltai bendraudami visi kartu aplankėme tris šalis - praeitį, kurioje palikome vasaros karštį, lietaus griausmus, dabarties šalį - kurioje šiandien švenčiame Mokslo ir žinių dieną, ateities šalį, kurioje smagiai ir prasmingai leisime laiką visus metus.
Kaip niekada daug šiandien į mūsų mokyklą atvyko svečių: Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Songaila bei jo patarėja Nijolė Balčiūnienė, Vilniaus rajono tarybos narys Gediminas Paviržis, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas, Vilniaus rajono Tarybos narys Jonas Vasiliauskas, Vilniaus apskrities Švietimo tarybos pirmininkė Danguolė Sabienė.

Ačiū svečiams už palaikymą, už viltį, už gražius žodžius, už dovanas.

Svečių sveikinimai
                                          
Gintaras Songaila:

Sveiki, vaikai. Labai malonu jus pasveikinti, žengiančius į didelę ateities šalį. Malonu pasveikinti ir tėvelius bei mokytojus, lydinčius į tą šalį. Man džiugu jus visus matyti čia, nes tokios mažos mokyklėlės yra gyvo ryšio su vaikais vieta. Be to, tokios mažos mokyklėlės - tai vieta, kurioje ugdymas dažnai aukštesnės kokybės negu didelėse mokyklose. Ypač mažiems vaikams, kuriems reikia šilumos, dėmesio, gyvybės, kurią šiandien matome šioje mokykloje. Žavimės ta aplinka, kuri čia yra ir manome, kad visų mūsų pareiga yra išsaugoti ir puoselėti tai, ką turime. Man teko matyti jau uždarytų mažų mokyklėlių ir aš jaučiu, išgyvenu, kas po to atsitinka - jaučiu, kad prarandama kažkas labai labai svarbaus. Šiandien noriu pasidžiaugti, kad Seimas rugsėjo mėnesį priims naująjį Švietimo įstatymą, kuriame jau bus daugiau galimybių išlikti tokioms mokyklėlėms, išsilaikyti ir parodyti, ką gali.  Veriškių mokykla parodė, ką gali - ji žinoma visoje Lietuvoje, pelniusi nacionalinius apdovanojimus. Ir šiandien mes matome bei suprantame – kodėl.
Visi kartu džiaugsimės tuo, puoselėsime ir palinkėsime, kad vaikams čia būtų smagu, ir kad jie užaugę prisimintų, didžiuotųsi, tuo, ką čia gavo. Ir kad jiems ta ateitis būtų iš tikrųjų didelė, graži ir šviesi!




Jonas Vasiliauskas:

Mielos mokytojos, mieli moksleiviukai, gerbiami tėveliai, svečiai. Šiandien mes išvydom tikrą šventę. Ir kad taip gali būti gražu, turbūt mes svečiai, nė vienas nesitikėjom. Pamatėm mokytojas savo tikroje stichijoje. Jos daro stebuklus. Ir man atrodo, aštuonioliktas gimtadienis bus ne paskutinis ir jūs ilgai švęsit bei džiaugsitės savo krašto mokyklėle. Visiems kuo geriausios kloties. Sėkmės tėveliams ! Švęskit, džiaukitės ir būkite laimingi!













                                               
Gediminas Paviržis:

Mieli vaikučiai, tėveliai, mokytojai ir svečiai. Šiandien mokytoja vaikų paklausė, kada ruduo pasidabina įvairiaspalviais žiedais? Vaikai atspėjo - rugsėjo pirmąją. Bet aš manau, kad  gražiausios gėlės – tai tie, kurie dabar stovi ant scenos. Ir man norėtųsi, kad kiekvienuose namuose, mokyklose, darželyje šių gėlių augtų kuo daugiau. O valstybinė valdžia, Seimas, darytų viską, kad tai būtų skatinama. Aš nė kiek neabejoju, šitie vaikai užaugs, jie mus pakeis, ir mūsų valstybės ateitis tikrai gerose rankose, nes juos auklėja labai puikūs mokytojai, žinoma, ir tėveliai. Šiandien mes girdėjome dvi kalbas – lietuvių ir lenkų. Aš manau, kad šiame krašte vaikai yra laimingesni ir turi daugiau galimybių, nes jie moka dvi oficialias Europos kalbas. Greitai jie išmoks ir užsienio kalbų - anglų, rusų. Ir tada jiems visas pasaulis bus atviras. 
Linkiu visiems sėkmės. Ir kad kaimo bendruomenė, kuri iš tiesų yra subrendusi bendruomenė, tampriai bendradarbiautų su mokykla. 



                        
                     
                                   
Danguolė Sabienė:

Mieli tėveliai, mieli vaikučiai. Man šiandien ypatingai smagu būti  jūsų mokykloje, prisiminti, kaip prieš aštuoniolika metų ponia Dalia atėjo pas mus į Švietimo skyrių ir pasakė, kad Veriškių kaimo vaikų tėveliai nori kaime turėti mokyklą. Tuo metu tai buvo trikalbė pradinė mokykla. Manau, kad kaimo bendruomenei ši mokykla davė labai daug. Tai yra tikras kultūros židinys. Aš, būdama inspektore, lankydavausi šioje mokykloje ir visada džiaugiausi, didžiavausi tuo, kaip čia ugdomi vaikučiai, kad čia gyvuoja tolerancija, meilė, nuoširdumas. Šiandienos pasirodymu - savo laisvumu, nuoširdumu - jūs pranokstate daug netgi vidurinių mokyklų. 
Noriu padėkoti pirmiausia direktorei – už jos kantrybę, nuoširdumą, atsidavimą, už jos norą dirbti, už jos viltį, už jos gebėjimą suburti kolektyvą.    Jūs turite būti laimingi ir dėkingi, kad šitoje mokykloje jūsų vaikučiai ugdomi tikrai aukštam lygyje. Turiu vilties ir manau, kad turime stengtis kartu su tarybos nariais, Seimo pagalba daryti viską, kad ši viltis, kuri rusena jumyse, neužgestų.
Sveikinu jus su Rugsėjo pirmąja, gražia švente ir noriu palinkėti visiems ištvermės, susikaupimo, ir bendro darbo. Sėkmės jums!




Šventės akimirkos